Singapūras mano akimis

Labas, aš krabas. Vika griežtai pareikalavo, kad prisidėčiau prie blogo rašymo.. Tai va tai tau ir rašau 🙂  Šiandien nuo ryto trankėmės indų, kinų, arabų kvartaluose, aplankėm ir naujamiestį, į kurį planuojam dar važiuoti, kai sutems.

Jiedu dviračiu važiuoja dviese. Tam "kitam" nereikia nė kamufliažo - puikiai užsimaskuoja.

Robotas - irgi žmogus.

Singapūras Kalėdoms ruošiasi itin atsakingai. Visur pilna kalėdinių puošmenų, dangoraižiai nukarstyti girliandomis.

Jau beveik susitaikėm, kad šiemet mūsų laukia butaforinės Kalėdos. Kažkaip nelimpa tos girliandos ir kalėdiniai elniukai, kai lauke +30.

Kinų kvartale.

Apie  miestą –  tobulas išplanavimas, susisiekimas ir informaciniai ženklai. Užklydom į urbanistikos ekspozicijoją naujamiestyje – kosmosas, tokiam patogiam mieste dar nesu buvęs. Matyt, chebrytė, mažai vietos turėdama, penkis kartus pagalvoja prieš statydama, o ir pinigėlių nestokoja visai visai – gali leisti sau ne tik prirausti metro visoj salos teritorijoj, bet ir “pakabinti“ kelis parkus ant dangoraižių stogų.

Dar iš parodėlės įspūdžiai: kai žiūrinėji VDA architektūros studentų darbus apninka tokios  mintys – viskas gerai, gražu, bet dieve mano, kas turi atsitikti, kad šie projektai būtų įgyvendinti? Teoretikų žaidimėliai ir kumpis dėl grožio. Čia žiūrėdamas į bet kokią studento utopišką terlionę supranti, kad viskas realu – šalia kabo įgyvendinto projekto nuotrauka.

Ką dar čia parašius dėl parašymo.. Radom labai fainą ekspoziciją  –  įkvėpė.  Matyt, bandysiu kažką panašaus – tik aišku kreiviau ir šleiviau – pateplioti laisvu laiku (pagaliau jo turiu). Tai įmesim į blogą kreivų piešinių vietoj mano kreivų rašinių  :))