Sumuštinis su dešra Fabijoniškėse

Paskutinę kelionės dieną, kelios valandos iki skrydžio sėdėjome Singapūre prabangiajame Marina Bay kvartalo tviskume ir Lukas sako: “Žinai, jei dabar dar reikėtų toliau keliauti, nebenorėčiau”. Paskutinę dieną Azijoje buvome puikiausiai nusiteikę, nebuvo jokio pagraudenimo dėl kelionės pabaigos ar dalykų, kurių nespėjome pamatyti. Tie trys mėnesiai buvo geras skalbiklis mūsų smegenims. Kažkaip jaučiamės nurimę, neišsibarstę, pasiruošę naujoms veikloms. Jei kas pervestų į sąskaitą papildomų tūkstantėlių ir pasiūlytų keliauti dar mėnesį, jau būtų paprasčiausiai gaila kelti kojas į naujas šalis šitaip persisotinusiems įspūdžiais. Visiškai ramūs susipirkome visokias lauktuves ir svajojome, kaip visai netrukus klamposime po girgždantį sniegą ir lepinsime savo skrandžius lietuviškomis gėrybėmis. Kažkuriuo metu išalkę netgi sudarėme lietuviškų produktų TOP 10 – uką, kuriuos pirmiausia pirksime grįžę (1. Varškės sūris 2. Rauginti kopūstai 3. Rūkyta dešra 4. “Baltas” alus ir t.t.)

Kol trylika valandų kabojome ore dviejų aukštų “Lufthansos” lėktuve dangaus platybėse tarp Singapūro ir Frankfurto, pabandėme mintyse dar kartą perkratyti kelionę ir reziumuoti “o kokia gi mums iš jos nauda”.

Svarbiausias geras dalykas, kurį supratome po šios kelionės – kad viskas gyvenime yra daug paprasčiau negu atrodo. Kai sėdi savo kabinetuke rudeninėje Vilniaus pilkumoje užsivertęs popieriais, paprasčiausiai nesugebi blaiviai pamąstyti apie savo norus ir galimybes. Ką nors keisti paprastai atrodo pernelyg sudėtinga, o ryžtis pradėti veikti ką nors visiškai nauja, atrodo, neįmanoma. Kai atsitrauki kuriam laikui nuo rutinos į šalį, žiūrėk, kyla visokių naujų minčių, idėjų, norų. Jau vien dėl šio pojūčio kartais verta pasielgti nerūpestingai – viską mesti ir trumpam atsitraukti.

Kitas įdomus dalykas, kurį pajutome per šią kelionę – kokie visgi dideli gali būti kultūrų skirtumai. Jau prieš tai esame išmaišę nemažai šalių, tačiau nieko panašaus patirti neteko. Azijiečiai tikrai yra KITOKIE, ypač Kambodžos gyventojai. Mes su Luku juos praminėm kosmonautais, nes su jais bendraudamas jauti, lyg kažkurioje vietoje nesusijungtų komunikacijos kanalai. Tą patį girdėjome ir apie filipiniečius iš keliasdešimt metų Filipinuose gyvenančio australo – amerikiečio Riso lūpų bei apie indoneziečius – iš lietuvio keliautojo Ruslano. Tačiau to žodžiais nenupasakosi – reikia nuvažiuoti ir patiems pajusti.

Taip pat supratome, kad nesame tokie pakantūs kokiais dėjomės esantys. Jei iš pradžių vietinių azijiečių priekabiavimas, noras pasipinigauti ir apmauti atrodydavo juokingas, kelionei įpusėjus jau pradėjo imti siutas. Pavyzdžiui, pavargęs tenori paprasčiausiai nuvykti iš taško A į tašką B, tačiau kas kartą esi priverstas “praeiti” ilgiausią procedūrą – nutolti nuo turistinių objektų, stočių ir pan. (ten laukiančių vežėjų apetitas didžiausias), paaiškinti tuktukininkui, kad tu ne pirmą dieną Azijoje ir tikrai nemokėsi dvidešimt kartų daugiau nei vietiniai ir paskui dar kelias minutes praleisti derėdamasis dėl galutinės kainos. Ta pati katorga dažnai grėsdavo ir norint nusipirkti pavalgyti ar pan. Nekeista, kad Lukui ateidavo įkvėpimas visokiems tokiems šedevrams:

Pyktis. Lukas Misevičius 2012, Vietnamas 20x13, popierius ir tušinukas.

Šiandien ankstų rytą parsiradome į savo mažą butelį šiauriniame Vilniuje ir turbūt dar iki galo nesuvokiame, kiek per tuos mėnesius visko pamatėme ir patyrėme. Juo labiau, kad mūsų kelionė iki Vilniaus truko net tris paras. Viena naktis Singapūro oro uoste, antra – lėktuve Singapūras-Frankfurtas-Varšuva, trečia – naktiniame autobuse iš Varšuvos į Vilnių. Turbūt patys dabar esame panašūs į kosmonautus. Vis dėlto, jei ūpas puikus ir džiugina netgi tokie mažmožiai kaip sumuštinis su dešra, vadinasi, mums PAVYKO!

Pusrytys. 7 val. ryto. Virš lėkštės – du įdegę murzini, bet labai laimingi veideliai. Ačiū visiems prisidėjusiems, kad ši maža mūsų svajonė virto tikrove.

Taigi kol kas – tik emocijos grįžus. Tačiau netrukus įmesiu kažkokių konkretesnių apibendrinimų apie aplankytas šalis ir …. šiek tiek skaičiukų iš piniginės pasaulio. Manau, tai gali praversti norintiems iškrėsti kažką panašaus.