Pirmą vietą laimi FILIPINAI!

Grįžę vis dar nenustojame vaikščioti po sutiktuvių balius. Kas dieną jų turime po kelis – ne taip ir lengva kepenims atlaikyti. Iš dalies džiaugiamės, kad rašėme blogą – visi viską žino, viską matė, tad nereikia pasakoti po šimtą kartų tų pačių istorijų. Taigi dabar vyksta toks labiau apsikeitimas emocijomis.

Visi klausia, „o kas labiausiai patiko?“. Kad visiems viskas būtų aišku, išrikiuosime tas septynias aplankytas šalis nuo labiausiai iki mažiausiai patikusios.

1. Filipinai. O kaip gi kitaip? Tai fotogeniškiausia šalis. Kalnuose jautiesi lyg būtum Norvegijoje, salose akis gaivina ryški džiunglių žaluma, gali atrasti tuščių balto smėlio paplūdimių tiesiog nieko neveikimui ir taip toliau ir panašiai.  Pirmą vietą Filipinams skyrėme turbūt ir dėl to, kad į juos vienintelius tikrai labai stengsimės kada nors sugrįžti. Tos trys savaitės, kurias čia praleidome, mus labiau suintrigavo nei patenkino. Supratome, kad visus tris mėnesius galėjome keliauti tik po Filipinus – būsų užtekę veiklos. Be to, Filipinų salose labai puikiai pasiskirsto turistai. Visur, kur keliavome, jautėmės vos ne vieninteliai baltieji. Nebuvo jokio trynimosi užpakaliais su kitais baltaskūriais nei paplūdimiuose, nei didmiesčiuose, nei prie lankytinų objektų. Kadangi angliškai kalba beveik kiekvienas gyventojas, buvo labai paprasta keliauti. Šiek tiek nuvylė tik prastas maistas ir gana brangi nakvynė. 2. Singapūras. Kai kas sako, kad nėra čia ko seilėtis dėl to Singapūro – neva Azijoje reikia ieškoti Azijos, o ne Niujorko. Bet savęs neapgausi – Singapūras tikrai privertė išsižioti labiau nei Kambodžos lūšnynai. Singapūre pasijutome kaip du iš kaimo glūdumų į miestą atvažiavę vaikai. Tiesiog atsisėdi kur ant laiptų atokiau ir dairaisi. Singapūre stebina ir tiesiog protu nesuvokiama įmantri architektūra, ir lyg iš kompiuterinio žaidimo pabėgę gyvenojai (skubantys kostiumuoti vyrai, pagal paskutines madas apsirengusios moterys, naujausiomis technologijomis apsikabinėję paaugliukai metro). Tai miestas, kuriame, regis, viskas visada vyksta pagal planą, ir pagal protingą planą. Beje, tai vienintelis miestas aplankytoje Azijoje, kuriame tikrai galėtume gyventi. Būdamas Singapūre jauti pažangą, civilizacijos jėgą. Pavyzdžiui, Kambodžoje mus nuolat lydėjo beviltiškumo jausmas – atrodo, kad ir po 100 metų ten viskas atrodys taip pat kaip dabar. Nors Singapūre per šią kelionę buvome net du kartus, važiuočiau ten ir trečią kartą – to įspūdžio sugerti. Beje, Singapūras nustebino ir puikiu maistu. Čia esančiuose maisto turguose gali rasti patiekalų iš visų Azijos šalių virtuvių. Viskas pasakiškai skanu ir labai nebrangu. Tik nakvynė čia tokia brangi, kad priverčia piniginę gerokai pačiaudėti. Pats paprasčiausias kokių 4 kv. m. ploto kambarys su dviaukšte lova – apie 80 Lt.3. Laosas. Garbingą trečią vietą Laosui skiriame už gyventojų paprastumą ir draugiškumą. Laoso jėga slypi provincijoje. Patiko aplankytos gentys, iki kurių teko pėsčiomis per džiungles eiti visą dieną. Labai pasiteisino ir idėja išsinuomoti motociklą arba motorolerį ir juo raudono smėlio keliais naršyti po kaimus. Tačiau keliauti čia labai sudėtinga. Jei nori šiek tiek nukrypti nuo kelionių giduose aplankytų pagrindinių keliautojų maršrutų, turi pasiruošti katorgai. Susisiekimo su atokesnėmis provincijomis šalyje tiesiog nėra. Gali pasiruošti kelias dienas važiuoti šimtą kilometrų į vieną pusę ir tiek pat atgal. Įsivaizduokit, net pagrindiniai šalies keliai asfaltuoti tik vietomis. Kitur važiuoji burną šaliku apsivyniojęs ir dūsti nuo dulkių. Maistas ir nakvynė – pigūs. Tiesa, pastebėjome, kad kuo labiau tolome nuo Tailando ir Singapūro, tuo labiau prastėjo maistas. Taigi ir Laose jis jau nebe toks puikus kaip Tailande, bet dar ir ne toks prastas kaip Filipinuose.4. Tailandas. Tai trumpų atostogų šalis.  Čia viskas aišku, paprasta, patogiai suorganizuota ir labai pigu. Deja, ir turistų čia daugiausia. Nors Tailande buvo tikrai smagu, nežinau, ar kada čia begrįšime – nebent trumpam pasivartyti po saule kokioje saloje, kai nenorėsime kvaršinti dėl nieko galvos. Išvykome iš šalies be jokių klaustukų galvoje. Atrodo, kad jau turime susidėlioję galvoje pilną ir labai tikslų Tailando paveikslą – tai kam gi ten daugiau bevažiuoti, kai šalia yra kad ir kosmonautų šalis Kambodža, kurioje gal ir ne viskas taip gerai kaip Tailande, bet yra kur kas daugiau kabliukų ir klaustukų.5. Kambodža. Lukas rado Kambodžai labai tikslų apibūdinimą – tai lyg vaikas iš internato, jau tris kartus sėdėjęs kalėjime. Jokių prošvaisčių. Toks jausmas, kad Kambodžoje viskas supuvę nuo pat pamatų. Tą beviltiškumo jausmą jauti nuolat – bendraudamas su žmonėmis, tyrinėdamas šalies istoriją, matydamas visur akivaizdžią korupciją. Šalis ypatinga ir dėl ufonautiškų gyventojų. Jų keistumą jau aprašėme. Galbūt bendrą vaizdą jums padės susidaryti tokia mūsų perskaityta informacija apie Kambodžos gyventojų ypatumus: kai khmeras susiduria su jį trikdančiais, gluminančiais ar tiesiog smegenis pakrutinti verčiančiais naujais dalykais, jis tiesiog nuo to dalyko atsiriboja. Stovi, šypsosi ir apsimeta, kad negirdi. Jie stumia nuo savęs viską, kas gali išjudinti jų įprastą gyvenimo ritmą. Taigi vėliau jau nebenustebdavome, kai sustoję kur nors kaime vietinio ko nors klausiame, baksnojame į žemėlapį, o tas tik stovi ir šypsosi kaip ufonautas. Tai kaip gali būti įmanoma tokioje šalyje kokia nors pažanga? Maistas Kambodžoje panašus kaip Laose, nakvynė – nesveikai pigi. Išsidirbinėdami gyvendavome prabangiuose viešbučiuose už 7 dolerius. Paprastesni tvarkingi kambariai kainuoja apie 3 dolerius.6. Malaizija. Labai gali būti, kad šią šalį į sąrašo galą nustūmėme nepelnytai. Gražiausią rytinę šalies pakrantę ir salas iš maršruto teko išmesti dėl nesezono ir liūčių. Be to, vos atvykusiems iš Lietuvos mums buvo labai įdomu pamatyti budistinę Aziją. O čia visur – muslimai, muslimai, muslimai. Musulmonų mes jau buvome atsižiūrėję Artimuosiuose Rytuose. Ir tas alus po 12 Lt už butelį… Kažkaip taip jau išėjo, kad Malaizijoje neužsibuvome.7. Vietnamas. Sąrašo pabaigoje – dėl jau apraudoto TET‘o (visuotinio išprotėjimo dėl kinų naujų metų sausio pab.). Dabar išėjo nei šis, nei tas: pervažiavome per visą švenčiantį Vietnamą, tikros šalies nepamatėme. Tai negi dabar važiuoti ten dar kartą, kai dar tiek visko pasaulyje neaplankyta? Įvyko totalus nesusipratimas. Be to, kadangi visas Vietnamas šventė ir niekas nedirbo, nelabai ir patiekalų kokių skanių prisiragavome. Visur vyravo tokios pačios paprastos sriubos su noodlais. Nakvynės čia – jau šiek tiek brangesnės nei Laose ar Kambodžoje, bet iki Filipinų kainelių dar „netempia“.Jei kas nors planuoja panašią kelionę ir reikia kokios nors informacijos, rašykite kad ir komentaruose po įrašais – būtinai pasidalinsime žiniomis ir, jei galėsime, patarsime.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: