Singapūras mano akimis

Labas, aš krabas. Vika griežtai pareikalavo, kad prisidėčiau prie blogo rašymo.. Tai va tai tau ir rašau 🙂  Šiandien nuo ryto trankėmės indų, kinų, arabų kvartaluose, aplankėm ir naujamiestį, į kurį planuojam dar važiuoti, kai sutems.

Jiedu dviračiu važiuoja dviese. Tam "kitam" nereikia nė kamufliažo - puikiai užsimaskuoja.

Robotas - irgi žmogus.

Singapūras Kalėdoms ruošiasi itin atsakingai. Visur pilna kalėdinių puošmenų, dangoraižiai nukarstyti girliandomis.

Jau beveik susitaikėm, kad šiemet mūsų laukia butaforinės Kalėdos. Kažkaip nelimpa tos girliandos ir kalėdiniai elniukai, kai lauke +30.

Kinų kvartale.

Apie  miestą –  tobulas išplanavimas, susisiekimas ir informaciniai ženklai. Užklydom į urbanistikos ekspozicijoją naujamiestyje – kosmosas, tokiam patogiam mieste dar nesu buvęs. Matyt, chebrytė, mažai vietos turėdama, penkis kartus pagalvoja prieš statydama, o ir pinigėlių nestokoja visai visai – gali leisti sau ne tik prirausti metro visoj salos teritorijoj, bet ir “pakabinti“ kelis parkus ant dangoraižių stogų.

Dar iš parodėlės įspūdžiai: kai žiūrinėji VDA architektūros studentų darbus apninka tokios  mintys – viskas gerai, gražu, bet dieve mano, kas turi atsitikti, kad šie projektai būtų įgyvendinti? Teoretikų žaidimėliai ir kumpis dėl grožio. Čia žiūrėdamas į bet kokią studento utopišką terlionę supranti, kad viskas realu – šalia kabo įgyvendinto projekto nuotrauka.

Ką dar čia parašius dėl parašymo.. Radom labai fainą ekspoziciją  –  įkvėpė.  Matyt, bandysiu kažką panašaus – tik aišku kreiviau ir šleiviau – pateplioti laisvu laiku (pagaliau jo turiu). Tai įmesim į blogą kreivų piešinių vietoj mano kreivų rašinių  :))

It pirtis tvankus Singapūras

Jou jou, mielieji, brangieji, smagieji ! Mes jau liejame kažkelintą prakaitą tvankiajame Singapūre. Vos išlipę iš lėktuvo pasijutome kaip pirtyje. Taip prakaituodami likusią dienos dalį ir praslankiojome. Baisu pagalvoti, kad kažkada ir saulė primins apie save, nes šiandien buvo dar gana apsiniaukę.

Specialiai Jums – komandiruotinė nuotrauka iš Singapūro Fabijoniškių. Kaip matote, sveiki ir drūti, nė kiek nepraradę kokybės po gero atsisveikinimo vakarėlio ir dviejų parų kelionės.

Visgi iš tikrųjų vos pastovime ant kojų (viena naktis autobuse iš Vilniaus į Varšuvą, 5 valandos miego ant kietų Varšuvos oro uosto suoliukų, dar tiek pat laiko tasymosi su kuprinėmis po oro uosto teritoriją ir desertukui – 17 valandų jungiamasis skrydis Varšuva – Miunchenas – Singapūras, snaudžiant susisukus į mazgiuką). Taigi, nepykit, kol išsimiegoti nespėjome, įspūdžiai ir nuotraukos – itin kuklūs.

Beje, Varšuvoje lūkuriuodami savo orlaivio sutikome seniai bematytą mergužėlę Lincę su bičiuliu. Jiedu tą pačia dieną išvyko į Vietnamą. Smagu buvo persimesti keliais žodžiais ir pasidalinti informacija. Jeigu anie du bus geranoriški ir pasidalins įspūdžiais, tikėkimės, ir mes keliaudami tame regione paklydimų patirsime mažiau 🙂

Na, o dabar 2 pirmi įspūdžiai iš Singapūro:

1) Suvalgėme po pirmą aziejietišką patiekalą. 

2) Susipažinome su vietiniais. Geriau jau gatvėse nesižvalgyti. Nes kai pradedi juos pastebėti, šituos straksinčius tarakoniščias matai visur.

Jie straksi gatvėmis, šokinėja ant šaligatvių ir net karstosi medžiais.

Viskas, lūžatis. Rytojų mes sutiksime 5 valandomis anksčiau už jus. Su šviesa kelsimės ir lėksime apžiūrėti šiuolaikinio Singapūro. Šiandien matėme tik fabukus.